- žąstaukiai
- žą̃staukiai sm. pl. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr, Skdv, Gs, Alk, Bgt, Žvr; ŽŪŽ70 žąsies taukai: Žą̃staukiai bus taukai žąsų J. Dės mieles numines, medų ir žą̃staukius, su tuo liuob attramins plautdegį End. Žą̃staukių reikėjo dėl plaučių uždegimo Grg. Žą̃staukiai nesušala Lkv. Su žą̃staukiais tai gali vindą tept, o su lajum nepatepsi Slv. Sugrūsti tos žolės (žliūgės), kur darže auga, su žąstaukiais ir tepti suputusį [karvės] tešmenį LMD. Žą̃staukius laikė suskirdusiums [piemenukų] kojelėms tepti, ne duriums Krš. Tik vakarais tepdavo suskirdusias mano kojas nesūdytais žąstaukiais V.Kudir. ^ Išsigleinioti kaip po žą̃staukius Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.